 |
 |
|
 |
||
 |
 |
teatromanai ● 2009-11-02
Sveiki gyvi seniai girdėti :)
Kadangi blogas.lt erdvė yra labai ribota, tad kol neturime dar labai daug įrašų, iškart persikeliame į wordpress.com erdvę. Mus skaityti nuo šiol galite teatromanai.wordpress.com :)
Iki,
Teatromanai
teatromanai ● 2009-10-31
Pasidalinsiu savo įspūdžiais iš G.Varno ir Liono mokyklos “Dekalogų”.
Žiūrint Varno spektaklį, ko gero, pirmą kartą susimąsčiau apie spektaklio vertimo svarbą ir ypatumus: neapleido jausmas, kad lietuviškai nesuprantantys tarsi praranda kažkurią spektaklio “dalį” (kalbu apie nesugebėjimą anglų kalba perteikti spektaklio “kalbos”. bent man taip pasirodė). nekalbu, aišku, apie antrą spektaklio veiksmą, kuomet iš viso nebuvo vertimo :D.pamenat gal, kai mergaitė su berniuku gaudė angelus? buvo tokia akimirka spektaklio metu, kai pagalvojau, jog būtent mergaitė ir yra angelas (ji sedėjo tiesiai virš “maišo”):”ir kodėl gi būtent ji negalėjo būti sugauta?” tiesiog tokia mintis. ir ką čia bepadarysi (dabar kažkaip atrodo, jog jokio maišo ten nebuvo :D). šiaip pats spektaklis nebuvo toks, kuris itin palietė ar panašiai.
Liono mokyklos spektaklis paliko kiek kitokį įspūdį. nesakau, kad patiko kai kurie raiškos būdai, bet tiesiog greičiau pats ieškojimas, kalbėjimas apie “įstatymą” ne taip tiesiogiai. aišku, kilo mintis, kad, galbūt, nereikėtų visko suvest į “nešvankius bajerius”: iš tiesų, kiek galima juoktis iš to paties (mąsčiau, galvodama apie spektaklio publiką)? tiesa, artėjant spektaklio pabaigai (buvo 10 situacijų) , pajutau, jog iš tiesų laukiu kol viskas baigsis. manau, “į pabaigą” situacijos supanašėjo, gal tai turėjo įtakos. šiaip sveikintinas mėginimas išlaikyti žiūrovo dėmesį 2 valandas. džiaugiuosi galimybe pamatyti būtent tokį (t.y. netikėtą) spektaklį, kuomet naudojama tiek įvairių priemonių “papasakoti istoriją”. ir dar kartą įsitikinau, jog labai svarbu, į ką pats (žiūrovas) koncentruoji dėmesį.
Augustė
teatromanai ● 2009-10-12
Sveiki gyvi,
perskaičiau Indrės post’ą apie IETM ir negaliu susilaikyti neparašiusi savo versijos, nes daugeliu atvejų ji visiškai skiriasi nuo Indrės. :)
Keturios dienos, trys naktys (be abejonės, beveik bemiegės) smagaus, naudingo, darbingo bei prasmingo laiko… Bet apie viską nuo pradžių.
Visas dienas sėdėjau informacijoj, nors tiesą sakant, nelabai jos ir reikėjo.. ne tai kad nereikėjo, tačiau reikėjo kažkaip permąstyti posto buvimo vietą ir šiaip apskritai jos funkciją, nes dalyviai bet kokiu atveju kreipdavosi į bet kurį savanorį ir nebūtinai eidavo į informaciją, todėl išsigandus pirmą dieną, kad taip nieko ir nenuveiksiu, kitas dienas gaudydavau žmones pati. Taigi, iš tikėjimosi būti labai užimtai vien informacijoje gavosi kaip ir šnipštas, ir visai pritarčiau Indrei, kad savanorių galbūt buvo ir per daug, o tai sąlygojo nevienodą darbų pasiskirstymą, bet ką jau čia, geriau daugiau nei per mažai. :) O savanoriai visi nuostabūs. Nu išvis negalvojau, kad susirinks tiek fainų žmonių ir bus taip smagu.
Menų spaustuvė išvis jėga, atrodo, kad dabar žinai kiekvieną kampelį ir lauki nesulauki, kada vėl galima bus ką nors ten nuveikti :)
Dėl diskusijų ir working group’ių, buvau dviejose diskusijose: Theatre as a market ir Final discussion. Galiu pasakyti, kad pastaroji man patiko labiau, gal dėl smagios moderatorės. :) O šiaip girdėjau, kad buvo keli tikrai geri ir įdomūs užsiėmimai.
Ką mačiau:
R. Tumino Žuvėdra (Tikrai nesuprantu, kaip gali būti toks didelis kontrastas, kai vieniems labai patinka, o kitiems atvirkščiai. Aš esu prie pastarųjų.)
G. Ivanausko 8 kv. metrai
Vigil. 4 and a half visions. Perception. (Šokio spektaklis)
Sad songs from the heart of Europe. Bravo!!!
Andželikos Cholinos Men and Women
Justo Tertelio Pra.
Smagiausia buvo, kad visada galėjai suktis tarp žmonių, kurie domisi ir dirba toje pačioje srityje, kuria tu domiesi. Ir išvis visi fainuoliai, kad ir prie kurio žmogaus prieisi, visada rasi apie ką pašnekėti, o kartais diskusijos gali užsitęsti ir iki kelių valandų… :) Todėl šiek tiek (na gerai, daug) nepritariu Indrei, kad nėra prasmės bendrauti su užsieniečiais (ar bendraujama tik dėl to, kad jie tokie yra), nes man asmeniškai, buvo labai įdomu sužinoti, kuo kiekvienas, su kuriuo bendravau, užsiima, ką veikia, kuo domisi, kokia jo nuomonė apie teatrą, meną apskritai, ar tiesiog smagu papasakoti apie Lietuvą ir šiaip linksmai paplepėti. Iš tikrųjų, pirmą dieną maniau, kad nepavyks pabendrauti su jais, nes beveik visi yra seni pažįstami, todėl bendravo grupelėmis ir atrodė, kad nenori įsileisti svetimų žmonių, tačiau jau antrą dieną pakeičiau nuomonę ir prisibendravau iki soties iki pat IETM’o galo ir su užsieniečiais, ir su lietuviais. Ir šiaip daug kas priklauso nuo paties žmogaus, kiek pats nori bendrauti, o aš norėjau daug, todėl esu visiškai patenkinta! :)
Viduje tiesiog viskas verda, daug visokių įspūdžių, tačiau negaliu nuosekliai visko išdėstyti, nes buvo visko daug ir smagiai, todėl išsimiegojus reiks viską dar kartą apmąstyti (o miego dar tikrai trūksta).
All in all (anglų kalba buvo neatsiejama šio ilgo savaitgalio dalis), savanoriaučiau dar kartą, ir dar kartą, nes kaip vienas žmogus pasakė: “Svarbiausia duoti daug kitiems ir daug investuoti į save.” Ir iš tikrųjų, tokie dalykai yra ilgalaikiai.
Labanakt,
Rūta
teatromanai ● 2009-10-12
Dar vienas įrašas apie penktadienio vakarą matytą nuostabiai gražų spektaklį Liūdnos dainos iš Europos širdies.
Iš karto noriu pasakyti BRAVO BRAVO BRAVO tikrai puikiai aktorei Aldonai Bendoriūtei. Ji kiekviename rimtesniame pastatyme įrodo, kad yra tikrai labai talentinga ir stipri aktorė.
O dabar apie patį spektaklį. Į Liūdnas dainas iš Europos širdies labiausiai norėjau patekti iš visų Sirenų spektaklių. Deja, jau mums gerokai prieš šitą spektaklį buvo pranešta, kad savanoriai nelabai sugebės ten prasibrauti, nes žmonių mažojoje Meno forto salėje tikrai bus daug. Visgi nusprendėme surizikuoti. Surizikavome ir mums pavyko: šiaip ne taip įsibrovėme į sausakimšą salytę.
Ir spektaklis prasidėjo. Užsieniečiai vartė vertimo lapus, karts nuo karto per žmonių galvas nesimatė A. Bendoriūtės, bet vis tiek jos kuriama atmosfera jautėsi. Labai įdomiai į Nusikaltimą ir bausmę režisierius pažvelgė iš Sonios pusės. Ir A. Bendoriūtė puikiai iš Sonios pereidavo į jos tėvo, senės ar Raskolnikovo personažus. Nesijautė atitrūkimo nuo vieno personažo, prie kito. Viena ryškiausių scenų, kai A. Bendoriūtė vaidina senę, kuri ant kirvio pilasi kečupą, jį pradeda valgyti ir visa isiteplioja. Vėliau paėmusi kirvį į rankas pradeda vaidinti senės užmušimą. Kirvis paliečia senės kaktą, o kita scena jau Raskolnikovas besiplaunantis kraują nuo rūbų (kai tik neseniai tas kraujas tebuvo senės valgytas kečupas).
Puikūs režisūriniai sprendimai, kai siūlų kamuoliukai virsdavo vaikais, kai sukant kamuolėlį virš galvos aktorė vaizduodavo, kad vaikas įlipo į medį ir pan. Gražiai atrodė, kai A. Bendoriūtė visiems dalino nuotraukas, žvakutes ir taip kūrė bendrumo jausmą - t.y. savęs neatribojo nuo žiūrovų.
Spektaklis buvo ir juokingas, buvo ir modernių detalių, buvo scenų, kad norėjosi pravirkti. Ir spektaklio pabaigoje norėjosi ploti ir ploti ir vis kviesti nusilenkti šią nuostabią aktorę, pavergusią visų žiūrovų (džiugu, kad ir užsieniečių) širdis. Tik po spektaklio su drauge kalbėjom, kad labai labai gaila, kad A. Bendoriūtė tokius stirpius spektaklius vaidina vos vieną kitą kartą Lietuvoje (čia jau kalbu ne tik apie Liūdnas dainas iš Europos širdies, bet ir Nekrošiaus Giesmių giesmę ar OKT Meistrą ir Margaritą). Pagalvojom, kad Jaunimo teatre jos talentui per mažai vietos arba tokiuose spektakliuose kaip Vargšai aristokratai (vargšai aktoriai, kad tokiuose pastatymuose turi vaidinti) jo net neįmanoma atskleisti ar parodyti.
Indrė
teatromanai ● 2009-10-11
Kaip ir žadėjau, pabandysiu parašyti apie spektaklius, kuriuos mačiau IETM metu.
Džiaugiuosi, kad pagaliau pamačiau OKT Hamletą. Manau, tai vienas geriausių OKT spektaklių.
Hamletas labai modernus, atrodo, tarsi iš XXII, o ne XXI amžiaus (ką jau bekalbėti, kad Šekspyras tragedija vaizduoja XVII amžių). Taigi toks amžių šuolis vienas iš tradicinių Oskaro Koršunovo sprendimų (pavyzdžiui, Oidipe Karaliuje) ir šįsyk, manau, pasitvirtina.
Labai stipri spektaklio pradžia: aktoriai sėdi prieš savo grimavimosi staliukus ir klausia “kas tu esi?”. Toks įėjimas į spektaklį labai stipriai paveikia, kai supranti, kad aktorius balansuoja tarp savęs ir tarp savojo personažo. Man ir pačiai pradėjo kilti klausimas “kas tu esi?”. Įėjimas į patį tragedijos siužetą labai vykęs. Nejauti, kad čia režisierius sugalvojo štai tokią pradžią, o dabar jau aktoriai pradės iš tikrųjų vaidinti pjesę.
Nepakartojami Hamlete man Darius Meškauskas (Hamletas), Nelė Savičenko (Gertrūda), Dainius Gavenonis (Klaudijus, Šmėkla) ir Rasa Samuolytė (Ofelija). Gal ir negalima taip lyginti, bet vienoje mizanscenoje, kur Gertrūda ramina jau išprotėjusią Ofeliją, pagalvojau, kad aktoriai, nors ir vaidina labai moderniai šaltoje aplinkoje, savo personažus išreiškia įtikinamiau, organiškiau nei Eimunto Nekrošiaus Hamlete vaidinantys aktoriai. OKT Hamlete man buvo daug tikrumo, o Meno forto pastatyme jautėsi tik režisieriaus ranka (nors puikiai puikiai E. Nekrošius sugeba sukurti stiprias emocianalias scenas, tačiau jos ne visada remiasi aktorių vaidyba)…Nenoriu per daug leistis į lyginimus. To ir daryti ne verta. Šie režisieriai neturėtų būti lyginami, jie pernelyg skirtingi.
O OKT Hamletas paliko labai gerą ispūdį. Džiaugiuosi, kad IETM nariai plojo aktoriams atsitoję ir vis kvietė dar nusilenkti… Tikrai, darbas vertas visų dėmesio. Nesvarbu, ar jums O. Koršunovas patinka ar ne. Manau, tai vienas įdomesnių darbų šiais metais.
Indrė
Prisipažinsiu, šiandien sunku atsisėsti, rašyti ir protingai sudėlioti savo mintis. Kita vertus, gal ne protingos mintys, o vis dar neatslūgusios emocijos yra svarbiau.
Taigi galvoju, ką pirmiausia reiktų pasakyti po IETM’o (Neformalus scenos menų tinklo plenarinio susitikimo (pavadinimas tai keverziškas))? Apie matytus spektaklius norėčiau pakalbėti, kiek vėliau, kai jau galėsiu, ką nors protingesnio pasakyti nei kad: “oooo kaip patiko” arba “kas čia buvo?”. Tikrai greitu laiku parašysiu savo mintis apie matytus spektaklius IETM’o metu, bet dabar apie patį IETM’ą ir įspūdžius iš jo.
Nežinau, kaip kitiems savanoriams, bet man IETM nepaliko didžiulio įspūdžio. Nepalyginsi su tuo, kai teatromanai galėjo prisidėti prie Asitežo festivalio. Ten bent jau atsakomybių yra daugiau ir su žmonėmis pabendrauji, ir normaliai pavakaroji Tamstoje. Čia toks jausmas, kad savanoriai nelabai buvo reikalingi ar bent jau jų skaičius buvo per didelis. Tikrai, buvo taip, kad daugelis nelabai turėjo ką veikti.
IETM’e naudingų ar įdomių pranešimų/prezentacijų irgi neišgirdau. Na, taip jau atsitiko, kad galėjau nueiti tik į vieną. O iš kitų savanorių girdėjau, kad tie pranešimai nebuvo labai jau įdomūs, tad, manau, kad ne daug ką praradau.
Tikrai didelė dovana iš IETM’o pusės - bilietas į spektaklius. Džiaugiuosi, nes per keturių dienų maratoną pavyko pamatyti iš tiesų nuostabius spektaklius: OKT “Hamletą”, “Liūdnos dainos iš Europos širdies”. Taip pat žiūrėjau ir ACH “Vyrai ir moterys” premjerinį spektaklį bei Justo Tertelio “PRA”, bet jie man didelio įspūdžio nepaliko.
Na ir vakarai Auloje… Ketvirtadienį nebuvau, penktadienį pabuvau ir išėjau. Na, o šeštadienį pasilikau… Pasilinksminau, nes grojo smagi muzika ir šiaip smagiai pasikalbėjau su drauge, kuri irgi buvo savanorė. Keliais sakiniais persimečiau ir su užsieniečiais, bet kažkaip nemačiau didelės prasmės su jais bendrauti vien dėlto, kad jie užsieniečiai, o apskritai man jų vardai ir pavardės nieko nesakė (na išskyrūs porą Asitežininkų). Nepraleidau tik progos pasikalbėti ispaniškai, nes jau baisu buvo, kad visai praradau šitos kalbos įgūdžius (kaip gerai, pasirodo nepraradau).
Smagu, kad IETM’e dirbo tikrai faini savanoriai, su kuriais maloniai pasibendravome, pasikvailiojome.
Taigi negaliu sakyti, kad savanoriauti tokio tipo renginyje neverta, bet nemanau, kad norėčiau antrą kartą daryti tą patį. Tiek.
(apie matytus spektaklius vėliau)
Indrė
teatromanai ● 2009-10-01
Reguodama į Rūtos post’ą sugalvojau, kad reiktų parašyti, kas gero (mano galva) bus teatro ir šiaip meno pasaulyje spalį.
Lietuvos Nacionalinis dramos teatras:
2009 - 10 -02 Julius Dautartas. Paskendusi vasara (vien dėl to, kad ten vaidina mūsų Violeta Podolskaitė).
Valstybinis Vilniaus Mažasis teatras
Spalio 9 d. (penktadienį) 18.30 val. Marius Ivaškevičius. MADAGASKARAS.
Spalio 16 d. (penktadienį) 18.30 val. Edward Albee. TRYS AUKŠTOS MOTERYS.
Spalio 17 d. (šeštadienį) 18.30 val. Anton Čechov. TRYS SESERYS.
Spalio 20 d. (antradienį) 18.30 val. Anton Čechov. VYŠNIŲ SODAS.
Spalio 27 d. (antradienį) 18 30 val. Aktorių grupės „Be grimo“ koncertas. (ar ne Jaunimkės čia ta grupė “Be grimo”?) ;))
Spalio 28 d. (trečiadienį) 18.30 val. Brian Clark. PALAUKIT, KIENO ČIA GYVENIMAS?
Spalio 29 d. (ketvirtadienį) 18.30 val. Andriaus Žebrausko improvizacijos mokykla pristato
Improvizacijų šou KITAS KAMPAS.
Valstybinis Jaunimo teatras
1, 18 d. 18 val. Patriotai.
3, 24 d. 18 val. Kapinių klubas.
4 d. 18 val. Strip man show - viskas apie vyrus.
10, 24 d. 12 val. Arklio Dominyko meilė.
10 d. 18 val. Šekspyriada.
20 d. 18 val. Pagalvinis.
23 d. 18 val. Triukšmas už kulisų. (jei Neringa Varnelytė vaidina, tada super) ;))
29 d. 18 val. Šmėklos.
OKT
8 d. Hamletas (Teatro arena)
26 d. Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija. (Teatro arena)
Ir aišku, Sirenų, Tai aš (20-25 dienos) festivaliai.
Tiek mano spalio,
Indrė
teatromanai ● 2009-10-01
Labuka :)
jau spalio pirma ir sugalvojau, kad reiktų pasidalinti mintimis apie šį mėnesį rodomus spektaklius. :) beje, taip darysim kiekvieną mėnesį ;)
1, 18 d. 18 val. Patriotai. Mačiau du kartus, vieną kartą peržiūrą ir antrą rugsėjį, kaip tik kai buvo sezono pradžia. Fainas man jis, ypač patinka muzika ir Aušra nesveikai gerai sukūrusi vaidmenį ;)
3, 24 d. 18 val. Kapinių klubas. Irgi mačiau tik peržiūrą, bet oooj kaip patiko :) gana lengvas spektaklis.
3, 17 d. 12 val. Paika pelytė. Nemačiau, pramiegojau premjeras abi, todėl laabai pasistengsiu nueiti. Spektaklis jau pabuvojo vienam festivaly Portugalijoj ir girdėjau, kad buvo gan teigiamai priimtasm todėl keliausim! :)
4 d. 18 val. Strip man show - viskas apie vyrus. Nežinau, kaip jums, bet man šis spektaklis kelia labai geras emocijas. Vienas iš Jaunimteatrio komercinių, todėl kažko pasimokyt ar išsinešt pasisėmus gilaus nelabai įmanoma, tačiau išėjimas geros nuotaikos garantuotas. Ir šiaip spinduliuoja gera energija ir leidžia bent šiek tiek pamatyti aktoriukų fizinį pasirengimą. :)) nemačiau jau daugiau nei metus, gal visai ir reiktų nukeliauti :)
4, 18 d. 12 val. Bilietas iš dangaus. Fainuolis spektaklis :) išvis jėga, kai vaikučiai reaguoja ir tada gaunasi interaktyvus vaidinimas. Ir bliamba, teatras vaikams išvis yra kažkas nerealaus, tik kad Lietuvoj nelabai išsivystęs…
7 d. 18 val. Dėdė Vania. Ok, iš tikrųjų man nepatiko… Atrodė, kad trūksta pabaigos ir nors Kazlas turėjo ne pagrindinį vadimenį, vis tiek viskas sukosi apie jį.. arba tada reikėjo pervadint kitaip spektaklį, nes dėdės vaidmuo liko kažkur šešėly :P
9 d. 18 val. Ivona Burgundo Kunigaikštytė. Patinka man Vaitkaus pastatymai. :) patinka “juodokas” humoras. :)
10, 24 d. 12 val. Arklio Dominyko meilė. Gėda pelėda, nemačiau dar, bet skaičiau knygelę ir eisim :)
10 d. 18 val. Šekspyriada. Mačiau peržiūrą bei Utopijos diplominį, patiko, bet antra dalis stipresnė. Ypač patiko Makbetas su Andriaus bei Neringos vaidyba ;)
11 d. 12 val. Ronja Plėšiko duktė. Pamenu kai pernai ėjom ir atšaukė spektaklį prieš pat pradžią, todėl reikia atsigriebti šiemet. :)
11d. 18 val. Seniausių profesijų žmonės. Dar vienas iš spektaklių, kuriuos reikia pamatyti…
15 d. 18 val. Bausti negalima pasigailėti. Šis taip pat… :)
16 d. 18 val. Raiši žirgai nešuoliuoja. Gaila, kad kai kuriuos seniai matytus spektaklius sunku komentuoti. Vadinas, reikia nueiti dar kartelį, mačiau peržiūrą…
17 d. 18 val. Užsispyrėlės tramdymas. Jeigu skaitėt mano vieną iš praėjusių post’ų apie užsispyrėlę matytą Italijoj… tai galiu pasakyti, kad mūsiškis spektaklis daug daug geresnis, ir muzika, o tuo labiau vaidyba…
20 d. 18 val. Pagalvinis. O čia tai mano spektaklis :) Pats saviausias. Kiekvieną kartą (mat mačiau jau nemažai kartų) išeini susimąsčiusi ir vis išsineši kažką naujo… O pernai per teatro paskaitą nagrinėjau fragmentą, kur Pagalvinis sunyksta, ir tai išvis padėjo įsigilinti į kūrinio esmę. Galėsiu gal kada paviešinti savo analizę :)) Žodžiu, jėga: ir muzika, ir vaidyba, visas bendras vaizdas… tačiau tai vienas iš spektaklių, kurie nors ir labai patinka, negali eiti labai dažnai, nes tiesiog per sunku.. turi praeiti kažkiek laiko :)
23 d. 18 val. Triukšmas už kulisų. Vienas iš trijų Jaunimteatry statytų Paolo Emili Landi spektaklių. Lengvas, linksmas… pritraukia daug žmonių, tačiau irgi nieko neišsineši, nebent gerą nuotaiką :)
25 d. 12 val. Aukso obuolys. Nemačiau, reiks nueiti, tačiau rašėm jau apie kitą matytą Antano Gluskino spektaklį :)
28 d. 18 val. Mizantropai. Kažkada buvau įkišus nosį keliom scenom, bet taip viso ir nemačiau, o girdėjau ir teigiamų, ir neigiamų atsiliepimų…
29 d. 18 val. Šmėklos. Čia jau leisiu išsamiai komentaruose pasisakyti Justei, nes ji nagrinėjo ir pjesę :) o man teko matyti spektaklį du kartus. Tiesa, pirmasis buvo nelabai sėkmingas, antras jau geriau, bet vis tiek nesuprantu, kam Jankevičius įdėjo kelis absurdiškus fragmentus, kurie man visiškai nesiderina… (pvz.: mušimas rykšte arba kvailas rėkimas the roof is on fire.
Justės papildymas: man vis dėlto labiau patiko skaityti pjesę, o ne žiūrėt spektaklį… Aišku, aktoriai faini surinkti, bet jau ir Rūta minėjo, kad yra vietų, kur pagalvoji: “čia turi būt juokinga kažkam??? išvis kasss čia?” tai va. Neskaitant tų kelių “kas čia?” spektaklis neblogas, gera vaidyba, yra ką interpretuot, yra ką mąstyt ir per spektaklį ir po jo… :)
30 d. 18 val. Vargšai aristokratai. O, brolyti… Tikiuosi Landi’s daugiau nebegrįš į Jaunimetatrį… čia tai trauma man kažkokia… suprantu, kad tokie spektakliai neša teatrui didesnius pinigus, bet ar taip reikia kvailinti žmogų? Kažkoks kvailas humoras (nors man išvis nebuvo juokinga), klaiki scenografija, tragiška paskutinė daina pagal fonogramą, vaidyba irgi ne super, nes atrodė, kad daugelis personažų tiesiog buvo paimta iš praėjusių spektaklių… Neikit ten. :)
Išvada: reikia nueiti į 7 spektaklius. :)
Gražaus ketvirtadienio (o man jie visada būna laisvi) :)
Rūta
P.S. Pastebėjau, jog mes parašom maždaug kas keturias dienas, tad šiandien kaip tik ;) greitai visai turėtumėt sulaukti teatromanų prisistatymo ;)
teatromanai ● 2009-09-27
Laba,
Šiandien buvo IETM savanorių susitikimas, taigi noriu su visais pasidalint džiaugsmais :)
IETM - Informal European Theatre Meeting, jis vyks Spalio 8-11 dienomis Vilniuje. Taigi, mieli kaimynėliai vilniečiai, būkit pasiruošę ir mandagūs, nes užplūs keli šimtai užsieniečių iš visų pasaulio kampelių. Dienomis jie dalyvaus įvairiuose susitikimuose, diskusijose, paskaitose, ekskursijose, vakarais stebės festivalio SIRENOS ir lietuvių pasirodymus ir toliau bendraus neformaliai… Daug neformalaus bendravimo… Juk jie čia tam ir suvažiuoja.
Mane šis renginys džiugina yyypač:
Labas rytas (na jau ir diena, bet ką daryt tiems, kurie vėlai keliasi…),
Planavau nueiti į Arklio Dominyko meilę, bet kiekvieną kartą, kai taip ruošiuosi, gaunasi šnipštas… O kad būtų spektakliai vaikams rodomi bent valanda vėliau… :)) bet gal tik man vienai čia tokia bėda.
Ok, grįžtam prie temos…
Taigi, penktadienį visai netikėtai sužinojom, kad Valakampiuose esančiuose vaikų globos namuose “Gilė” bus rodomas naujas režisieriaus Antano Gluskino spektakliukas “Kvailos ir trumpos istorijos” pagal rašytojo Kęstučio Kasperavičiaus to paties pavadinimo knygą.
Klasė (ar kas ten bebūtų, kuri, tarp kitko, visiškai nepritaikyta vaidinimams, nes tolesnėse eilėse vaikai jau nieko nebematė, todėl buvo labai sunku išlaikyti jų dėmesį visas penkiasdešimt minučių) buvo sausakimša krykščiančių vaikučių bei mūsų, stovinčių gale.
Apie patį spektakliuką (juk dėl to ir rašau). Linksmas, visai nesudėtingas pastatymas. Manau, kad vaikučiams tikrai patiko, o ir man taip pat.
Spektaklis susidėjo iš atskirų trumpų istorijų, kuriose aktoriai (Vaidotas Žitkus, Aldona Vilutytė bei Vytautas Liestrumas) vaidino daiktus, o medžiaginės lėlės - žmones. Spektaklio metu aktoriai “keliavo” nuo ryto link vakaro rodydami įvairias situacijas, kurios nutinka aplink mus, nors to ir nepastebime.
Keli trumpučiai pavyzdžiai:
- Įrankių dėžutėje gyvena pulkininkas Plaktukas ir jo mokiniai vinys, ir kai tik Plaktukas susiruošia kažkur išeiti, vinys susiruošia rengti maištą, nes nenori mokytis, nei kalbų, nei gramatikos, nei matematikos… O Plaktukas prieš išeidamas jiems pasako: “Iškalkit daugybos lentelę, tik nesusikalkit”.. :))
Aldutė ir Vaidotas - maištauti susiruošę vinys.
Arba…
- Šeimininkas turėjo po porą šlepečių, kurios visą laiką būdavo namie (todėl aikui bėgant pasidarė labai tingios ir irzlios) bei batų, kuriais avėdamas eidavo į darbą, skrisdavo į komandiruotes ir pan. Ir kaip ir galima buvo tikėtis, susidėvėjus batams, atėjo laikas išleisti juos į pensiją.. Grįžo batai namo laimingi, nes pagaliau galėjo linksmintis neskaičiuodami laiko, o šlepetės taip ir liko susiraukę… Neatkreipė dėmesio net į batų kvietimą linksmintis: “Einam, tu sena tapke..” :)
Vytautas ir Vaidotas - batai, Aldutė - šlepetės
Atsiprašau už padriką rašymą, kažkaip šiandien galva tuščia, o ir mintys šokinėja…
Gražaus sekmadienio ;)
Rūta
P.S. Linkas į spektakliuko puslapį, tiesiai į video istorijas :)
Nauji komentarai